„AirBaltic“ Niujorke pateikė „Chapter 11“ bankroto prašymą dėl Irano karo išlaidų

„AirBaltic“ užsitikrino 350 milijonų eurų (apie 405 milijonus JAV dolerių) finansavimo įsipareigojimą iš kreditorių konsorciumo, įskaitant „Strategic Value Partners“, „Barclays“, „Hayfin Capital Management“, „Morgan Stanley“ ir „Oaktree Capital Management“. Finansavimo palūkanų norma siekia apie 12% ir dar turi būti patvirtinta teismo, teigė generalinis direktorius Erno Hildenas.

Oro linijų bendrovė pranešė apie maždaug 583 milijonų dolerių finansuotą skolą ir finansinės nuomos įsipareigojimus, taip pat 106 milijonų eurų skolą už darbo užmokesčio mokesčius bei aviacijos mokesčius ir rinkliavas. „AirBaltic“ 2025 metų pajamos siekė apie 779 milijonus eurų.

Generalinis direktorius Hildenas teigė, kad bendrovė siekia 44 milijonų eurų metinio pelno pagerėjimo ir derasi su suinteresuotosiomis šalimis dėl tvarių sąlygų.

Veiklos tęstinumas ir darbuotojų koregavimas „AirBaltic“ patvirtino, kad skrydžiai bus vykdomi pagal tvarkaraštį viso teismo prižiūrimo proceso metu, kuris turėtų baigtis 2027 metų birželį. Tačiau vežėjas derasi su profesinėmis sąjungomis dėl darbuotojų skaičiaus mažinimo, kurį Hildenas apibūdino kaip „natūralią esamų pajėgumų mažinimo planų pasekmę“. Šiuo metu oro linijų bendrovėje dirba daugiau nei 3000 žmonių.

Didžiausi veiklos pokyčiai apims oro linijų bendrovės „wet lease“ verslo mažinimą, kai orlaiviai ir įgulos už atlygį nuomojami kitoms oro linijų bendrovėms.

Parkas ir užsakymų atšaukimas „AirBaltic“ naudosis bankroto procedūra, kad atšauktų ar atidėtų neįvykdytus 3,5 milijardo dolerių vertės užsakymo 40 papildomų „Airbus“ orlaivių pristatymus, taip pat 106,7 milijono dolerių vertės „Pratt & Whitney“ orlaivių variklius. Šiuo metu oro linijų bendrovė naudoja maždaug 50 „Airbus A220-300“ orlaivių parką.

Nuosavybė ir politinis kontekstas „AirBaltic“ daugiausia priklauso Latvijos vyriausybei, Vokietijos „Lufthansa“ turi 10% mažumos akcijų. Latvijos ministras pirmininkas Andris Kulbergsas teigė, kad „Chapter 11“ procedūra buvo pradėta po to, kai obligacijų turėtojai, valdantys daugiau nei 70% skolos vertės, nusprendė pasirinkti likvidavimą, o ne paremti bendrovės restruktūrizavimo planą.

„Aš vertinu šį sprendimą kaip vieną geriausių variantų užtikrinant „airBaltic“ gyvybingumą, nes jis suteikia reikiamas priemones ir laiką restruktūrizavimo planui įgyvendinti“, – sakė Kulbergsas. Jis pridūrė, kad vyriausybė ir toliau ieško strateginio investuotojo, kol oro linijų bendrovė mažina savo parką ir pertvarko įsipareigojimus.

Ministras pirmininkas taip pat pažymėjo, kad iki balandžio „airBaltic“ „sudegino“ 380 milijonų eurų, surinktų per 2024 metais išleistas obligacijas, o 30 milijonų eurų vertės vyriausybės ekstremaliosios paskolos lėšos baigėsi birželį. „Baltijos ir Latvijos maršrutams aptarnauti reikia tik 30 orlaivių, o ne 100“, – teigė jis.

Pramonės kontekstas JAV karas su Iranu lėmė dvigubą reaktyvinių degalų kainų augimą, sukeldamas didžiausią aviacijos sektoriaus krizę nuo COVID-19 pandemijos. „AirBaltic“ yra antroji oro linijų bendrovė, nukentėjusi dėl konflikto, po „Spirit Airlines“ žlugimo 2026 metų gegužę.

Generalinis direktorius Hildenas, kuris anksčiau vadovavo Skandinavijos oro linijų bendrovei SAS jos „Chapter 11“ procedūroje 2022–2024 metais, teigė, kad „airBaltic“ „siekia to paties proceso“.

Kaip BalticDealHub.ee gali padėti rasti investuotojų Kadangi „airBaltic“ ieško strateginio investuotojo ir paramos savo restruktūrizavimui, mūsų platforma BalticDealHub.ee gali padėti oro linijų bendrovei, Latvijos vyriausybei, kreditoriams ir jų konsultantams pasiekti potencialius investuotojus. „BalticDealHub.ee“ yra Baltijos regionui skirta investicijų ir sandorių platforma, galinti padėti nustatyti strateginius ir finansinius investuotojus — įskaitant aviacijos fondus, privataus kapitalo fondus, šeimos biurus, infrastruktūros investuotojus, valstybinius fondus ir regioninius pramonės partnerius —, parengti pristatymo ir informacinę medžiagą, organizuoti konfidencialius susitikimus, koordinuoti išsamų patikrinimą (due diligence) bei struktūrizuoti bendrų investicijų ar rekapitalizavimo sprendimus. Bet koks gelbėjimas vis tiek priklausytų nuo „airBaltic“ suinteresuotųjų šalių, kreditorių, Latvijos vyriausybės ir teismo patvirtinimo, tačiau „BalticDealHub.ee“ gali būti papildomas kanalas, padedantis išplėsti investuotojų paiešką ir paremti gyvybingą oro linijų bendrovės ateitį.